Elektrinių signalų stiprinimas
3. Stiprintuvų charakteristikos
3.2. Dažninės charakteristikos
Dėl stiprintuvo aktyviųjų elementų, visų pirma tranzistorių, savybių priklausymo nuo dažnio, taip pat dėl stiprintuvo grandinėse esančių reaktyviųjų elementų įtakos stiprintuvo savybės priklauso nuo dažnio. Stiprintuvo dažnines savybes bendriausia forma apibūdina jo kompleksinė dažninė charakteristika:
Šios charakteristikos modulis yra stiprintuvo amplitudės dažninė charakteristika K(ω), o jos realiosios ir menamosios dalių santykio arktangentas - fazės dažninė charakteristika φ(ω):
Pagal amplitudės dažninės charakteristikos pavidalą (3.2 pav.) stiprintuvai skirstomi į plačiajuosčius kintamojo signalo, nuolatinio signalo ir selektyviuosius stiprintuvus.
3.2 pav. Stiprintuvo amplitudės К (ω) ir fazės φ(ω) dažninės charakteristikos: a — plačiajuosčio stiprintuvo, b — nuolatinio signalo stiprintuvo, c — selektyviojo stiprintuvo
Plačiajuosčio stiprintuvo dažninė
charakteristika (3.2 pav., a) yra
pati bendriausia, turinti beveik visus dažninės charakteristikos elementus ir
ją apibūdinančius parametrus. Pagrindiniai parametrai, apibūdinantys stiprintuvo
dažninę charakteristiką, yra ribinis
žemasis ωž ir ribinis
aukštasis ωa
dažniai. Plačiajuosčio stiprintuvo amplitudės dažninėje charakteristikoje yra
išreikšta vidutinių
dažnių sritis (ωž < ω < ωa),
kurioje stiprinimo koeficientas mažai priklauso nuo dažnio ir yra beveik
pastovus. Tolstant nuo šios srities dažnio didėjimo ar mažėjimo linkme,
stiprinimo koeficientas mažėja. Tai stiprintuvo žemųjų dažnių
(ωž < ω)
ir aukštųjų
dažnių (ω < ωa)
sritys. Ribiniu žemuoju ωž
ir ribiniu aukštuoju ωa
dažniais paprastai laikomi dažniai, kuriems esant stiprintuvo stiprinimo
koeficientas sumažėja 3dB, arba karto, palyginti su stiprinimo koeficientu vidutinių
dažnių srityje. Atstumas dažnių ašyje tarp ribinių dažnių vadinamas
stiprintuvo dažnių juostos
pločiu.
Plačiajuosčio stiprintuvo fazės dažninė charakteristika vidutinių dažnių srityje yra lygi nuliui, žemųjų dažnių srityje ji tampa teigiama, o aukštųjų dažnių srityje - neigiama.
Nuolatinio signalo stiprintuvai (NSS) yra skirti žemo ir labai žemo dažnio arba nuolatinę dedamąją turintiems signalams stiprinti. Todėl jų stiprinimo koeficientas (3.2 pav., b) žemųjų dažnių srityje nemažėja. Šie stiprintuvai stiprina visus, pradedant nuo nulinio dažnio, signalus.
Selektyvieji (rezonansiniai) stiprintuvai yra skirti tik tam tikram dažniui ω0, vadinamam rezonansiniu dažniu, artimiems signalams stiprinti. Dažniausiai tai būna moduliuoti harmoniniai signalai. Rezonansinio stiprintuvo dažninė charakteristika (3.2 pav., c) apibūdinama rezonansiniu dažniu ω0 ir dažnių juostos pločiu Δω. Selektyviojo stiprintuvo stiprinimas vertinamas kokybės koeficientu Q = ω0 / Δω. Jis siekia keletą tūkstančių.
Selektyvieji stiprintuvai dažniausiai taikomi ryšiuose, nes leidžia stiprinti vieną iš tuo pačiu kabeliu vienu metu skirtingais dažniais perduodamų keleto, kartais ir kelių tūkstančių signalų. Rezonansiniais stiprintuvais taip pat išskiriama reikiama radijo ar televizijos stotis radijo imtuvuose arba televizijos imtuvuose.