Konfliktų sprendimo ir valdymo samprata

Konfliktų sprendimas yra profesinė sritis ir akademinis dalykas, nagrinėjantis bendrąją konfliktų prigimtį ir veiksmingas konfliktui įveikti skirtas priemones arba technikas. Konfliktų sprendimas yra tyrimas ir veikla, kurioje taikomos priemonės, skirtos užbaigti elgesį, dėl kurio kilo konfliktas panaikinti interesų nesuderinamumą. Konfliktų sprendimas yra visiškas arba dalinis konfliktą sukėlusių priežasčių pašalinimas arba konfliktų dalyvių tikslų ir elgesio pasikeitimas. Konfliktų sprendimo proceso metu gali būti taikoma daug metodų ir technikų, padedančių pašalinti arba sumažinti konfliktų šalių nesutarimus, nesuderinamumą ir sukurti santykinai darnius jų santykius. Konfliktų valdymo procesą atlieka patys dalyviai arba išorinės jėgos (visuomenės, valdžia, darbdaviai, specialūs asmenys ir pan.). Konfliktų valdymas apima teorijų iš daugelio mokslo dalykų taikymą paprastai organizacinės aplinkos kontekste. Konfliktų prevencija dažnai apima struktūrinį reguliavimą arba bendrus sprendimus (pvz., organizacijos politikos aiškinimą arba mokymus, padedančius ugdyti dėmesingumą kurioms nors grupėms). Yra septyni skirtingi būdai, kaip konfliktų šalys gali panaikinti tarp jų egzistuojantį nesuderinamumą arba su juo gyventi: 1.Konfliktų šalys gali keisti savo tikslus, pakeisti prioritetus (tam gali turėti įtakos lyderių kaita, pokyčiai aplinkoje, pavyzdžiui, pakitę galios santykiai arba ekonominės krizės, kiti veiksniai). 2.Konfliktų šalių tikslai gali išlikti, tačiau šalys gali rasti būdą, kaip pasidalinti išteklius. 3.Mainai, kuriuose viena šalis gauna viską, ko reikalavo dėl vieno probleminio klausimo, o kita šalis pasiekia visus savo tikslus kitu klausimu (pvz., valstybės pasikeičia teritorijos dalimis, sutaria sumažinti arba sunaikinti tam tikro pobūdžio ginkluotę). 4.Pasidalinta kontrolė: konfliktų šalys kartu valdo ginčijamus išteklius (pvz., šalyje formuojama koalicinė vyriausybė, arba bendrų vertybių jungiamos skirtingos valstybės susivienija kovodamos prieš terorizmą). 5.Kontrolė paliekama kam nors kitam, tai yra konfliktų šalys susitaria pačios nevaldyti išteklių (pvz., kalbant apie tarpvalstybinius konfliktus tai gali būti neutralizavimas arba kuriamos apsauginės zonos). 6.Pasirenkami konfliktų sprendimo mechanizmai, pavyzdžiui, rengiami nauji rinkimai arba referendumas, taikomas arbitražas arba kitos teisinės procedūros, kurios priimtinos konfliktų šalims. 18 7.Probleminiai klausimai gali būti palikti vėlesniam sprendimui arba net užmirštami (pvz., sudarius komisiją, šalys gauna laiko, o kai komisija pateikia išvadas, politinės sąlygos ir gyventojų nuostatos gali būti pasikeitusios). Konfliktų sprendimo sėkmei vertinti galima pasirinkti įvairius kriterijus, pavyzdžiui, pasiektus tikslus, atkurtus konfliktų šalių santykius. Vienas iš bendrųjų sėkmės vertinimo modelių apima keturias pokyčių kategorijas: 1.Mąstymo ir reprezentacijos pokyčiai (naujas išmokimas, nuostatų pokyčiai, integruojamasis „įrėminimas“, problemų sprendimas, geresnė komunikacija ir nauja kalba). 2.Santykių pokyčiai (empatija. pagerėjęs santykių klimatas, atnaujintas tapatumo supratimas ir patvirtinimas, sambūvio saugumas). 3.Transformavimo ir perkėlimo pagrindai (sukurti produktai, įgyvendinimo struktūros, galimybių suvokimas, įgalinimas, nauja lyderystė, įtakingi dalyviai). 4.Rezultatų/įgyvendinimo pagrindai (socialiniai tinklai, politinių struktūrų reformos, nauja politinė galia ir procesai, išaugęs gebėjimas bendromis jėgomis įveikti ateities iššūkius). Svarbiausios sąlygos konfliktui išspręsti: 1.Konfliktų esmės atskleidimas (priežasties išsiaiškinimas) 2.Atviras ir efektyvus abiejų pusių bendradarbiavimas ( savo klaidų pripažinimas, emocijų kontrolė, konfliktų lokalizavimas) Konfliktų valdymą galima nagrinėti remiantis trimis laiko dimensijomis:  praeitimi (konfliktų prigimtis, arba intensyvumas, sudėtingumas, probleminiai klausimai, kitų šalių buvimas, taip pat konfliktų šalių santykių pobūdis, galios santykis);  dabartimi (procesas, arba kas yra konfliktų valdymo (pvz., derybų ar tarpininkavimo) iniciatorius, laikas, kuriame konfliktų etape taikomas valdymas, aplinka);  ateitimi (išdavos, rezultatas, arba koks konfliktų valdymo procesas yra taikomas) Analizuojant konfliktą ir ieškant tinkamiausio sprendimo, dažnai pabrėžiami trys dalykai: priežastys, eiga, racionalūs sprendimo apskaičiavimai: Konfliktų priežastys (dažniausiai su konfliktų dalyvių poreikiais, interesais susiję konfliktų šaltiniai). Šiuo atveju akcentuojama, kad pašalinus tikrąsias konfliktų priežastis, konfliktas bus išspręstas. tad sprendžiant konfliktą pirmiausia siekiama išsiaiškinti konfliktų šaltinius ir pasirinkti priemones, leidžiančias pašalinti nustatytas konfliktų priežastis. Konfliktų eiga (dinamika). Šiuo atveju pabrėžiamas konfliktų eigos procesas, situacija, konfliktų dalyvių būsena, ypatybės, taikomos priemonės. Remiantis šiuo požiūriu sprendžiant konfliktus svarbiausia atsižvelgiant į konfliktų situaciją ir dalyvius pritaikyti tinkamas konfliktų sprendimo strategijas, taktikas bei parinkti tinkamus konfliktų sprendimo ir valdymo procesus. Racionalūs strateginiai apskaičiavimai. Remiantis prielaida, kad konfliktų dalyviai yra racionalūs, formuluoja nuomonę, priima sprendimus, pasirenka strategijas ir taip 19 inicijuoja įvykius, galima nagrinėti ir tai, kaip kyla konfliktas ir kaip jis baigiasi, kokie susitarimai pasiekiami. Šiuo atveju dažnai remiamasi matematinių metodų taikymu. Sprendžiant konfliktus, taip pat svarbu atsižvelgti, kad:  Konfliktų situacija nėra statiška, vyksta konfliktų šalių patirties raida.  Konfliktų šalys yra kartu kuriančios konfliktą ir abi yra atsakingos už sprendimą.  Šalims, turinčioms skirtingus interesus, reikia eiti į akistatą, o ne būti priešininkėmis.  Įmanomi sprendimai, kuriuose visos konfliktų šalys laimi. Konfliktų sprendimas atsižvelgiant į konfliktų priežastis Konfliktas gali būti išspręstas, pašalinus jį sukėlusias priežastis, todėl norint išspręsti konfliktą, svarbu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis kilo, ir pritaikyti tinkamas konfliktų sprendimo priemones, padedančias pašalinti šias priežastis. Konfliktams, kurie kilo dėl skirtingų priežasčių, taikomos skirtingos priemonės.