KONFLIKTŲ PRIEŽASTYS

Nesąžiningumas Jei žmonės meluoja vienas kitam, atsiranda šimtaprocentinė tikimybė, kad kils konfliktas. Slapti kėslai Tai tokia situacija, kai viena pusė turi slaptų ketinimų ar motyvų. Aplaidumas Tai, ko nedarome, gali lygiai taip pat sukelti konfliktą, kaip ir tai, ką darome. Nesusipratimai Jie kyla dėl to, kad kita pusė visiškai kitaip, nei tikėjotės, supranta ir išsiaiškina jūsų elgesį. Neigiamos nuostatos Kai esame nusiteikę suprasti kitus ir elgtis taip, kad visiems būtų gerai, konfliktų galima išvengti. Baimė Įsitraukę į konfliktą arba pajutę jo grėsmę, dažnai kartu suvokiame mums gręsiantį pavojų ir skubame gintis. Nesugebėjimas nustatyti ribų Tai pasireiškia vengimu išsakyti savo poreikius ir nesugebėjimu pasakyti “Ne”. Per didelis įsitikinimas savo teisumu Dažnai konfliktai kyla dėl nuomonių skirtingumų ir nenoro juos svarstyti. Netinkamas konfliktinės situacijos sprendimas Konfliktai dažnai kyla dėl nenoro arba nesugebėjimo juos spręsti. Sąlygos, didinančios konfliktų tikimybę Ne tik konfliktų dalyviai bei artimiausioji aplinka, bet ir platesnis socialinis kontekstas turi įtakos konfliktui kilti. Tam tikros aplinkybės konfliktą gali palaikyti arba mažinti jo tikimybę. Bet kuris nepasitikėjimo šaltinis, menki ištekliai, vaidmenų išsiskyrimas, atskleidžiantis skirtingus požiūrius, vertinimus bei tikslus, gali skatinti priešiškumą. 14 Sąlygos, dėl kurių didėja lūkesčiai, greitai pasiekiamos sėkmės laikotarpiai Kai reikalai klostosi gerai, didėja žmonių viltys, auga jų lūkesčiai. Kartais tokie lūkesčiai ima nebeatitikti pasikeitusios tikrovės. Būna ypač sunku susitaikyti su tuo, kad po tam tikro pakilimo laikotarpio situacija iš esmės pasikeičia, sėkmės tempas sulėtėja ir paaiškėja, kad buvusios sėkmės jau neįmanoma pasiekti. Neaiškumai įvertinant jėgų santykį Konfliktai dažniau kyla tada kai kiekvienai konfliktų šaliai atrodo, kad jėgų santykis yra palankus būtent jai. Kai nėra aiškių kriterijų, kiekviena šalis pageidaujamus dalykus dažniau laiko tikrove. O kai šalis jaučiasi pranašesnė, tai ir tikisi geresnio rezultato. Nuoskaudą keliantis palyginimas Konfliktą skatina vienos šalies įsisąmoninimas, kad kita šalis, nors nepasižymi didesniais nuopelnais, naudojasi didesnėmis privilegijomis. Aišku, dalis su tuo susijusių konfliktų šalies pageidavimų gali būti visiškai teisėta (jei iš tiesų viena pusė prastesnė už kitą), juos galima įgyvendinti. Tačiau kai kurie lūkesčiai gali neatitikti tikrovės, jų neįmanoma įgyvendinti (pvz., jei viena šalis mano, kad privalo būtinai turėti tai ką turi kita). Statusų neapibrėžtumas Nuoskaudą keliantys palyginimai dažnesni tada, kai dalyvių statusai nėra aiškiai apibrėžti. Kriterijų, pagal kuriuos vertiname žmonių nuopelnus arba indėlį į kokią nors veiklą, gali būti daug vienu atžvilgiu pranašesni žmonės kitais atžvilgiais gali būti prastesni. Tačiau žmogui gali atrodyti, kad svarbesnis yra tas kriterijus, kuriuo jis pranašesnis. Visuotinio susitarimo dėl socialinių normų susilpnėjimas Visuomenėje ir įvairiose jos grupėse narių elgesį reguliuoja daugybė taisyklių. Bendros, daugumos pripažįstamos ir ilgai galiojančios taisyklės arba normos yra svarbios derinant galimų oponentų lūkesčius. Normos nurodo, ką gali daryti kiekviena nesutarianti šalis, tad pagal jas galima spręsti, kurie lūkesčiai yra teisėti. Jei socialinės normos silpnos, kintančios, konfliktų gali kilti dažniau. Mąstymas pagal principą „Viskas arba nieko“ Kai kiekviena nesutarianti šalis mano, kad kitos šalies laimėjimas reiškia jos pralaimėjimą ji stengdamasi išvengti pralaimėjimo, gali siekti kuo labiau pakenkti kitai. Iš tiesų dažniausiai įmanoma pakeisti situaciją, jei šalys atsisako tokio požiūrio. Grupės narių bendravimas Konfliktai tarp grupių kils dažniau, jei grupių nariai galės vieni su kitais bendrauti, bus įsitraukę į bendrą veiklą. Bendravimas sustiprina kitus veiksnius, kurie skatina konfliktus tarp grupių.