1. Diodai

Diodai

Diodais vadinami puslaidininkiniai komponentai, turintys viena PN sandūrą ir du išvadus. Puslaidininkinis diodas sudarytas iš puslaidininkinio kristalo, kuris vienoje pusėje N legiruotas, kitoje pusėje P legiruotas. Jis paprastai būna korpuse, kuris dažniausiai panaudojamas aušinimui. Abi skirtingai legiruotos puslaidininkio pusės turi ominius kontaktus, kad diodą būtų galima sujungti su kitais grandinės komponentais. Diodui vaizduoti elektrinėse grandinėse naudojamas grafinis schemų ženklas su rodykle, parodančia tiesioginio jungimo ir srovės tekėjimo kryptį iš maitinimo šaltinio teigiamojo poliaus į maitinimo šaltinio neigiamąjį polių. Įvairių diodų grafiniai schemų ženklai parodyti 1 paveiksle. Kontaktas prie P sluoksnio vadinamas anodu, kontaktas prie N sluoksnio katodu. Kai prijungta įtampa viršija tam tikrą slenkstinę įtampą, tiesiogine kryptimi įjungtas diodas praleidžia srovę. Įjungus diodą atvirkštine kryptimi, diodas nebūna visiškai nelaidus teka atvirkštinė soties srovė. Jei atvirkštine kryptimi bus prijungta pakankamai didelė įtampą diodu pradės tekėti stipri srovė. Ši įtampą kitaip vadinama pramušimo įtampą neturėtų būti viršijamą nes tai gadina diodą.

1 pav. Įvairių diodų grafiniai schemų ženklai: diodo (a), stabilitrono (b), simetrinio stabilitrono (c), varikapo (d), Šotkio diodo (e), fotodiodo (f), šviesos diodo (g), tunelinio diodo (h), atvirkštinio diodo (i)