SPO paslaugų rinka
Rinkos apžvalga ir tikslinės rinkos nustatymas
Pasak A. Jovaišos (2001), be rinkos apžvalgos net neverta pradėti naujo verslo. Autorius
pažymi, kad tai yra labai svarbi dalis, turinti milžinišką reikšmę verslui. Rinkos analizei atlikti
reikėtų nemažai informacijos, kurią surinkti gana sunku, nes ši paslauga daug kainuoja ir atima
daug laiko. Informacijos detalumas turėtų priklausyti nuo planuojamos rinkos dalies dydžio.
Išsiaiškinus rinkos ypatumus ir nustačius jos plėtotės tendencijas, toliau reikėtų nagrinėti
potencialius klientus.
Taigi, svarbu išsiaiškinti, kuriai žmonių grupei priklausys potencialūs klientai, nes tai lems
pardavimų prognozę, bei reklamos ir pardavimo strategiją.
Paslaugų organizacija negali patenkinti visų vartotojų poreikių. Ji privalo pasirinkti, kuriems
vartotojams norėtų ir galėtų suteikti savo paslaugas. Pasak L. Bagdonienės ir R. Hopenienės (2004),
paslaugų organizacijai orientuojantis į vartotojus skirtingai nei gamybinei įmonei, svarbu
apsispręsti, kokių sąntykių su jais pageidauja. Vartotojų pasirinkimas priklauso nuo įmonės tikslų,
galimybių ir turimų išteklių. Paslaugų rinkos segmentavimas yra sudėtingas procesas, nes yra daug
rinkos skaidymo būdų.
Autorių teigimu (Bagdonienė, Hopenienė, 2004), rinką skaidant į dalis būtina pasirinkti
kriterijus, išskiriami šie segmentavimo kriterijai:
Demografiniai (amžius, lytis, šeiminė padėtis ir kt.);
Socialiniai ir ekonominiai (pajamos, išsilavinimas, profesija, socialinė grupė);
Geografiniai (šalis, regionas, miestas, rajonas, kaimas ir kt.);
Psichologiniai (asmenybės tipas, vartojimo motyvai, gyvenimo būdas ir kt.).
Pasirenkant tikslinius segmentus labai svarbu išsiaiškinti, kokie vartotojai naudojasi paslaugomis ir
kas įtakoja jų tokį apsisprendimą. Vartotojų elgseną nusako (Bagdonienė, Hopenienė, 2004):
Pirkimo elgsena (ištikimybė ženklui ar naujų ženklų paieška);
Pirkimo aplinkybės (naujumas, atsitiktinumas, dažnumas);
Nauda, kurią žmogus patiria vartodomas paslaugą;
Vartotojo elgsena ir naudotojo statusas (aktyvūs, pasyvūs, abejingi);
Požiūris į paslaugą.
Pabrėžiama, kad galutinei paslaugų rinkos segmentacijai reikšmingiausi kriterijai yra psichologinės
vartotojo savybės, ištikimybė prekės ženklui, paslaugų pirkimo situacija ir vartotojo buvimo vieta
(Teboul, 1999).
Anot A. Jovaišos (2001), kad verslo sekmė plėtotusi ir nežlugtų pasirinkta rinkos dalis, rinka
turi turėti šiuos bruožus:
Ji turi būti prieinama;
Ji turi būti pakankamo dydžio;
Ji turi būti atvira praktiniams veiksmams;
Joje nturėtų būti neįveikiamų konkurentų.
Taigi, įvedant naują paslaugą į rinką, įmonė jau turi tiksliai žinoti ir numatyti, kas bus šios
paslaugos vartotojai, kokias marketingo priemones geriausia taikyti.
Konkurencijos analizė
G. Drummond ir kiti (2007) apibrėždami konkurencijos sąvoką teigia, kad konkurencija - tai
subjektų kova dėl dominavimo tam tikroje srityje, nesiskaitant su kitų subjektų interesais toje
sferoje. Su konkurencija yra susiduriama labai dažnai, visur ir visada. Dažniausiai ir labiausiai
pastebima – tiesioginė, bet ne mažiau svarbi ir netiesioginė konkurencija. Konkurencija priverčia
verslininkus labiau įtikti vartotojams. Analizuojant konkurentų veiklą galima geriau suprasti pirkėjų
poreikius ir tai, kiek jie pasirengę mokėti už siūlomą prekę ar paslaugą. Reikia pažymėti, kad
nuodugni analizė gali padėti išskirti iš kitų tuos potencialius pirkėjus, kurie nepatenkinti konkurentų
prekėmis, ir patraukti juos savo pusėn (Jovaiša, 2001).
Nustatytus konkurentus reikia sugrupuoti į šias grupes: tiesioginiai, netiesioginiai bei
potencialūs konkurentai. A. Jovaiša (2001) siūlo sugrupuotus konkurentus įvertinti pagal šiuos
aspektus:
Konkuruojančių verslų analizė;
Konkuruojančių firmų dydis;
Konkurentų gaunamas pelnas;
Konkurentų ypatybės (stipriosios ir silpnosios savybės, kainodaros politika, prekių ir
paslaugų kokybė, prekės skirtumai, darbuotojų kvalifikacija, pardavimo metodai, taikoma nuolaidų
sistema, reklamos ir rėmimo politika, geografinė vieta, reputacija ir prestižas).
Prieš įvedant į rinką paslaugą, reikia kuo geriau tam pasiruošti. Vienas iš pasirengimo būdų,
leidžiantis tiksliau pasirinkti palankiausią įėjimo į rinką laiką – kaip galima tiksliau įvertinti
prognozuojamus konkurentų veiksmus. Nutinka, kad tuo pačiu metu ateina į rinką tokia pati ar
panaši paslauga. Ph. Kotler (2003) mano, kad įmonė privalo numatyti konkurentų veiksmus ir
pasirinkti vieną iš trijų strategijų:
Pirmiems įeiti į rinką;
Įeiti į rinką kartu su konkurentu;
Įeiti į rinką vėliau nei konkurentas.
P. Kotler (2003) nuomone, analizuojant konkurentus, reikia įvertinti tokius jų aspektus:
išsiaiškinti konkurento stipriąsias ir silpnąsias veiklos puses, galimybes ir pavojus; nustatyti esamas
ir potencialias konkurento strategijas; įvertinti konkurento strategines alternatyvas, reakcijas į
konkurentus.