Pereiti į pagrindinį turinį
EPMC
  • Pagrindinis
  • Kalendorius
  • Daugiau
Lietuvių ‎(lt)‎
English ‎(en)‎ Lietuvių ‎(lt)‎
Šiuo metu naudojatės svečio prieiga
Prisijungti
EPMC
Pagrindinis Kalendorius
Išskleisti viską Sutraukti viską
  1. SOPP
  2. 1.1. Apibūdinti sporto organizacijos paslaugas ir prekes bei jų pardavimą.
  3. SPO paslaugų rinkos samprata

SPO paslaugų rinkos samprata

Užbaigimo reikalavimai

Naujo verslo planavimas yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja specifinių teisės aktų,

rinkodaros, finansų, marketingo ir kitų mokslo šakų išmanymo. Naujo verslo procesas prasideda

nuo mokslinės literatūros analizės, kurios dėka įgaunama teorinių žinių apie verslo planavimo

svarbą, struktūrą, kiekvieno etapo specifiką, po šių etapų galima atlikti išsamų finansinį vertinimą.

Egzistuoja begalė apibūdinimų, kaip turėtų atrodyti naujo verslo kūrimas. Skirtingų autorių

nuomonių palyginimas leidžia pasirinkti labiausiai tinkantį variantą konkretaus verslo plano

rengimui.

Verslas – tai žmonių veikla, kurios rezultatas (prekės arba paslaugos) skirtas parduoti ir iš šios

veiklos gauti pelną. Verslininkas, norėdamas iš savo veiklos gyventi pasiturinčiai, turi uždirbti

daugiau pinigų negu išleidžia gaminamam produktui pagaminti ir parduoti. Todėl, rengiant verslo

planą reikia įsitikinti, ar įdėjos įgyvendinimas atneš finansinę sėkmę, apskaičiuoti, per kiek laiko

atsipirks į verslą investuoti pinigai. Taip pat svarbu suprasti, ar asmuo, kuriantis naują verslą, turi

turėti reikiamų gebėjimų (Jovaiša, 2001). S. Rimkuvienės ir J. Tamošaitienės (2012) teigimu,

verslas – tai pelno siekimas, teikiant prekes ar paslaugas, kurios tenkina vartotojų poreikius. Tam,

kad verslas rinkoje galėtų funkcionuoti, išskiriamos šios būtinos sąlygos (Paunskienė ir kt., 2011):

1. Privačioji nuosavybė. Tai nuosavybė, kurios savininkas yra fizinis asmuo. Tik privati

nuosavybė skatina verslo subjektus siekti geresnių verslo rezultatų, priimti racionalius sprendimus,

tobulinti gamybos ir paslaugų organizavimą, rodyti iniciatyvą, elgtis novatoriškai ir, be abejo,

prisiimti atsakomybę už savo veiklos rezultatus.

2. Ūkininkavimo laisvė – kai verslininkas pats atsako į visus klausimus: Ką gaminti? Kaip

gaminti? Kam gaminti? Verslininkas pats turi galimybę pasirinkti ūkinės veiklos kryptį, numatyti

strategijas, racionaliai naudoti išteklius. Be verslo laisvės negalėtų būti rinkos, kaip ir be rinkos

negali būti verslo.

3. Teisinė verslo apsauga – tai daugybė įstatymų, reglamentuojančių ūkinę veiklą, verslo

rėmimą ir skatinimą.

4. Konkurencija – tai kelių verslo subjektų, gaminančių tuos pačius produktus ar teikiančių

paslaugas, varžymasis siekiant tų pačių tikslų. Tai pagrindinis motyvas, skatinantis verslininką kurti

ir tiekti į rinką aukštesnės kokybės produktą, investuoti, diegti naujas technologijas, tobulinti tai,

kas jau sukurta, ieškoti būdų, kaip mažinti gamybos išlaidas, gerinti santykius su klientais, sekti

rinkos pokyčius.

B. Martinkus ir kt. (2006) teigia, kad verslo procesą sudaro šešios tarpusavyje susijusios

stadijos:

1. naujų idėjų paieška;

2. verslininko ir jo komandos narių potencialo įvertinimas (asmeniniai gebėjimai lyginami su

verslo idėja);

3. verslo organizavimo formos pasirinkimas (individuali įmonė, ūkinė bendrija, uždaroji

akcinė bendrovė, akcinė bendrovė);

4. verslo plano rengimas;

5. verslui pradėti (plėtoti) reikalingų išteklių paieška;

6. įkurtos verslo įmonės vadyba (struktūra, stilius, sėkmės ir rizikos veiksniai ir kt.).

Visos šios išvardintos stadijos yra vienodai reikšmingos, o nuoseklus judėjimas nuo pirmosios iki

šeštosios stadijos leidžia įvertinti verslininko organizacinius gebėjimus, verslo aplinkos pobūdį,

būtinų išteklių poreikį bei priimti optimalius sprendimus (Martinkus ir kt. 2006).

Paaiškėjo, kad norint pradėti verslą, reikėtų atsižvelgti į daugelį veiksnių. Tačiau vienas iš

svarbesnių veiksnių yra verslo. R. Stutely (2005) pabrėžia, kad verslo planas nustato konkrečios

veiklos tvarkymo metodus tam tikram laikotarpiui ateityje. Planas padeda aiškiau suvokti ir

apibrėžti siekiamus įmonės tiklus. Verslo planas – tai planavimo elementas, naudojamas įvertinti ir

planuoti būsimą verslą. Pasak L. Bubilaitienės (2006) ir R. Stutely (2005), planavimas yra geros

vadybos esmė. Prieš pradedant naują verslą ar plečiant jau esamą, svarbiausias žingsnis yra verslo

plano parengimas. Šių autorių nuomone, verslo plano paskirtis yra supažindinti su svarbiausiais

įmonės siekiais ir atsakyti į tris svarbiausius klausimus (Bubilaitienė, 2006; Stutely, 2005):

1. Kokia dabartinė padėtis?

2. Ko siekiama?

3. Kaip tą pasiekti?

Planuodamas savo veiksmus ar siekdamas gauti investicijas ar paskolas, verslo planą sudaro

įmonė, pasamdytas asmuo ar verslininkas. Verslo planas gali būti strateginio plano dalis (Jovaiša,

2001). Anot R. Stutely (2005), nėra tobulo plano detalių kiekio ar apimties, vienintelio stebuklingo

turinio sąrašo ir būdo, kaip tą turinį išdėstyti. O tai leidžia daryti prielaidą, kad kuriant verslo planą,

verslininkas turi saviraiškos galimybes. Tačiau nereikėtų pamiršti verslo plano paskirties ir tam

tikrų gairių, pagal kurias yra sudarinėjami verslo planai. Verslo planas tam tikrais atvejais gali būti

labai išsamus, o kitais atvejais užtenka aiškiai išdėstytos glaustos informacijos. Dažnai girdima

nuomonė, kad verslo planas yra nereikalingas, nuobodus ir atgyvenęs dokumentas, kuris yra

nevertas brangaus laiko eikvojimo. A. Jovaišos (2001) teigimu, techninės ar vadybos patirties stoka

gali sukliudyti sėkmingai plėtoti verslą, o geras verslo planas padėtų pačiam verslininkui suvokti

šiuos dalykus. Galima teigiti, kad geras verslo planas padeda verslininkui tinkamai valdyti verslą ir

teikia naudą. Taigi, palyginus skirtingus šaltinius galima teigti, kad tai verslo planas yra

dokumentas, kurio pagalba siekiami įmonės ateities tikslai. Verslo planas padeda įvertinti būsimą

veiklą, pasirinkti geriausius sprendimus bei adekvačiai paskirstyti finansinius išteklius.

Ateities laikotarpis visiškai naujai įmonei gali būti pirmieji šeši mėnesiai, ilgiau dirbančiai

įmonei - penki metai arba visa konkretaus projekto trukmė, pavyzdžiui, 18 mėnesių intensyvi

veikla, kuri baigiasi dvi savaites trunkančia paroda arba konferencija. Paprastai tokiu atveju

išskirtinis dėmesys skiriamas ateinantiems 12 mėnesių. Toks planas nustatomas prieš bendresnį

planą trejiems arba penkeriems metams (Stutely, 2005; Rutkauskas, 2007). R. Stutely (2005) siūlo

šiuos dešimt žingsnių sėkmingo plano link.

Šiuo metu naudojatės svečio prieiga (Prisijungti)
Duomenų saugojimo santrauka

Viešoji įstaiga Elektrėnų profesinio mokymo centras

Adresas: Rungos g. 18, Elektrėnai
Telefonas: +370 528 39523
E-paštas: rastine@epmc.lt

Administratoriaus telefonas:
+370 684 93880
Administratoriaus E-paštas:
moodle@epmc.lt
Projektas „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą informacinių sistemų ir registrų plėtra
NR. 09.4.1-ESFA-V-713-02-0001
Teikiamas Moodle