SPO paslaugų rinkos samprata
Naujo verslo planavimas yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja specifinių teisės aktų,
rinkodaros, finansų, marketingo ir kitų mokslo šakų išmanymo. Naujo verslo procesas prasideda
nuo mokslinės literatūros analizės, kurios dėka įgaunama teorinių žinių apie verslo planavimo
svarbą, struktūrą, kiekvieno etapo specifiką, po šių etapų galima atlikti išsamų finansinį vertinimą.
Egzistuoja begalė apibūdinimų, kaip turėtų atrodyti naujo verslo kūrimas. Skirtingų autorių
nuomonių palyginimas leidžia pasirinkti labiausiai tinkantį variantą konkretaus verslo plano
rengimui.
Verslas – tai žmonių veikla, kurios rezultatas (prekės arba paslaugos) skirtas parduoti ir iš šios
veiklos gauti pelną. Verslininkas, norėdamas iš savo veiklos gyventi pasiturinčiai, turi uždirbti
daugiau pinigų negu išleidžia gaminamam produktui pagaminti ir parduoti. Todėl, rengiant verslo
planą reikia įsitikinti, ar įdėjos įgyvendinimas atneš finansinę sėkmę, apskaičiuoti, per kiek laiko
atsipirks į verslą investuoti pinigai. Taip pat svarbu suprasti, ar asmuo, kuriantis naują verslą, turi
turėti reikiamų gebėjimų (Jovaiša, 2001). S. Rimkuvienės ir J. Tamošaitienės (2012) teigimu,
verslas – tai pelno siekimas, teikiant prekes ar paslaugas, kurios tenkina vartotojų poreikius. Tam,
kad verslas rinkoje galėtų funkcionuoti, išskiriamos šios būtinos sąlygos (Paunskienė ir kt., 2011):
1. Privačioji nuosavybė. Tai nuosavybė, kurios savininkas yra fizinis asmuo. Tik privati
nuosavybė skatina verslo subjektus siekti geresnių verslo rezultatų, priimti racionalius sprendimus,
tobulinti gamybos ir paslaugų organizavimą, rodyti iniciatyvą, elgtis novatoriškai ir, be abejo,
prisiimti atsakomybę už savo veiklos rezultatus.
2. Ūkininkavimo laisvė – kai verslininkas pats atsako į visus klausimus: Ką gaminti? Kaip
gaminti? Kam gaminti? Verslininkas pats turi galimybę pasirinkti ūkinės veiklos kryptį, numatyti
strategijas, racionaliai naudoti išteklius. Be verslo laisvės negalėtų būti rinkos, kaip ir be rinkos
negali būti verslo.
3. Teisinė verslo apsauga – tai daugybė įstatymų, reglamentuojančių ūkinę veiklą, verslo
rėmimą ir skatinimą.
4. Konkurencija – tai kelių verslo subjektų, gaminančių tuos pačius produktus ar teikiančių
paslaugas, varžymasis siekiant tų pačių tikslų. Tai pagrindinis motyvas, skatinantis verslininką kurti
ir tiekti į rinką aukštesnės kokybės produktą, investuoti, diegti naujas technologijas, tobulinti tai,
kas jau sukurta, ieškoti būdų, kaip mažinti gamybos išlaidas, gerinti santykius su klientais, sekti
rinkos pokyčius.
B. Martinkus ir kt. (2006) teigia, kad verslo procesą sudaro šešios tarpusavyje susijusios
stadijos:
1. naujų idėjų paieška;
2. verslininko ir jo komandos narių potencialo įvertinimas (asmeniniai gebėjimai lyginami su
verslo idėja);
3. verslo organizavimo formos pasirinkimas (individuali įmonė, ūkinė bendrija, uždaroji
akcinė bendrovė, akcinė bendrovė);
4. verslo plano rengimas;
5. verslui pradėti (plėtoti) reikalingų išteklių paieška;
6. įkurtos verslo įmonės vadyba (struktūra, stilius, sėkmės ir rizikos veiksniai ir kt.).
Visos šios išvardintos stadijos yra vienodai reikšmingos, o nuoseklus judėjimas nuo pirmosios iki
šeštosios stadijos leidžia įvertinti verslininko organizacinius gebėjimus, verslo aplinkos pobūdį,
būtinų išteklių poreikį bei priimti optimalius sprendimus (Martinkus ir kt. 2006).
Paaiškėjo, kad norint pradėti verslą, reikėtų atsižvelgti į daugelį veiksnių. Tačiau vienas iš
svarbesnių veiksnių yra verslo. R. Stutely (2005) pabrėžia, kad verslo planas nustato konkrečios
veiklos tvarkymo metodus tam tikram laikotarpiui ateityje. Planas padeda aiškiau suvokti ir
apibrėžti siekiamus įmonės tiklus. Verslo planas – tai planavimo elementas, naudojamas įvertinti ir
planuoti būsimą verslą. Pasak L. Bubilaitienės (2006) ir R. Stutely (2005), planavimas yra geros
vadybos esmė. Prieš pradedant naują verslą ar plečiant jau esamą, svarbiausias žingsnis yra verslo
plano parengimas. Šių autorių nuomone, verslo plano paskirtis yra supažindinti su svarbiausiais
įmonės siekiais ir atsakyti į tris svarbiausius klausimus (Bubilaitienė, 2006; Stutely, 2005):
1. Kokia dabartinė padėtis?
2. Ko siekiama?
3. Kaip tą pasiekti?
Planuodamas savo veiksmus ar siekdamas gauti investicijas ar paskolas, verslo planą sudaro
įmonė, pasamdytas asmuo ar verslininkas. Verslo planas gali būti strateginio plano dalis (Jovaiša,
2001). Anot R. Stutely (2005), nėra tobulo plano detalių kiekio ar apimties, vienintelio stebuklingo
turinio sąrašo ir būdo, kaip tą turinį išdėstyti. O tai leidžia daryti prielaidą, kad kuriant verslo planą,
verslininkas turi saviraiškos galimybes. Tačiau nereikėtų pamiršti verslo plano paskirties ir tam
tikrų gairių, pagal kurias yra sudarinėjami verslo planai. Verslo planas tam tikrais atvejais gali būti
labai išsamus, o kitais atvejais užtenka aiškiai išdėstytos glaustos informacijos. Dažnai girdima
nuomonė, kad verslo planas yra nereikalingas, nuobodus ir atgyvenęs dokumentas, kuris yra
nevertas brangaus laiko eikvojimo. A. Jovaišos (2001) teigimu, techninės ar vadybos patirties stoka
gali sukliudyti sėkmingai plėtoti verslą, o geras verslo planas padėtų pačiam verslininkui suvokti
šiuos dalykus. Galima teigiti, kad geras verslo planas padeda verslininkui tinkamai valdyti verslą ir
teikia naudą. Taigi, palyginus skirtingus šaltinius galima teigti, kad tai verslo planas yra
dokumentas, kurio pagalba siekiami įmonės ateities tikslai. Verslo planas padeda įvertinti būsimą
veiklą, pasirinkti geriausius sprendimus bei adekvačiai paskirstyti finansinius išteklius.
Ateities laikotarpis visiškai naujai įmonei gali būti pirmieji šeši mėnesiai, ilgiau dirbančiai
įmonei - penki metai arba visa konkretaus projekto trukmė, pavyzdžiui, 18 mėnesių intensyvi
veikla, kuri baigiasi dvi savaites trunkančia paroda arba konferencija. Paprastai tokiu atveju
išskirtinis dėmesys skiriamas ateinantiems 12 mėnesių. Toks planas nustatomas prieš bendresnį
planą trejiems arba penkeriems metams (Stutely, 2005; Rutkauskas, 2007). R. Stutely (2005) siūlo
šiuos dešimt žingsnių sėkmingo plano link.