Vartotojų elgsenos veiksniai

Pasak I. Beniušienės ir G. Svirskienės (2008) įmonės konkurencingumui didžiausią įtaką

turi jos nematerialusis turtas. Atlikus mokslinės literatūros analizę, autorės nustatė, kad

nematerialusis organizacijos turtas susideda iš: klientų lojalumo, įvaizdžio, reputacijos, gamybinio

pajėgumo, žinių, organizacijos kultūros, kompetencijos, įgūdžių ir patirties, kurie yra labai

vertinami, unikalūs ir nepakartojami. Materialusis turtas yra įprastas, visiems aiškus ir

pasikartojantis, o nematerialusis turtas yra unikalus ir nepakartojamas. Taigi vertindama ir

puoselėdama šį turtą organizacija tampa konkurencinga. Tyrimo metu identifikuoti pagrindiniai

konkurencinio pranašumo šaltiniai leidžia bet kuriai organizacijai kurti unikaliais ir nepakartojamais

konkurenciniais pranašumais pagrįstas konkuravimo strategijas bei plėtoti savo konkurencingumą.

Autoriai R. Mozūraitienė, E. Jasinskas ir Ž.Simanavičienė (2011) atlikę mokslinius

tyrimus ir įvertinę vidinius veiksnius, nustatė, kad didžiausią įtaką sporto klubų konkurencingumui

turi paslaugų kokybė. Ekspertų vidinių veiksnių vertinimas parodė, kad svarbesniais laikomi ne M.

Porterio „Deimanto“ modelio veiksniai, o kitų autorių analizuojami vidiniai konkurencingumo

veiksniai. Galima manyti, jog tokį sprendimą įtakoja sporto klubų vadovų supratimas, jog tokie

veiksniai vartotojams yra greičiausiai matomi ir labiau vertinami nei veiksnių sąlygos, paklausos

sąlygos, susiję ir aptarnaujantys pramonės sektoriai bei įmonės strategija, struktūra ir konkurencija.

Autorės I. Beniušienė ir G. Svirskienė (2008) išskyrė keletą tipiškiausių konkurencinio

pranašumo šaltinių, tai yra inovacijos, technologijos, kokybė ir kaina.

Apibendrinant išanalizuotą įvairių mokslininkų empirinę medžiagą konkurencingumo

problematikai nagrinėti reikėtų pabrėžti, jog kiekvienos organizacijos pagrindinis tikslas yra gauti

kuo didesnį pelną, užimti kuo didesnę rinkos dalį ir teikti kuo geresnes paslaugas. Norėdamos tai

įgyvendinti organizacijos turi sėkmingai konkuruoti rinkoje ir tinkamai įvertinti konkurencingumo

aplinką (Išoraitė, 2011).

Mokslinio tyrimo metu A. Skaržauskienė (2008) nustatė, jog konkurencinio pranašumo

kūrimui yra svarbūs trys pagrindiniai aspektai: sugebėjimas mąstyti „sistemiškai“, požiūris į

organizaciją, kaip į sociokultūrinę sistemą ir naujas lyderio kaip organizacijos konstruktoriaus

vaidmuo. Tokios konceptualios teorinės prielaidos gali padėti organizacijai kurti unikalų ir ilgalaikį

konkurencinį pranašumą per produktyvias vystymosi kryptis. Konkurencinę kovą laimi tik ta

organizacija, kuriai būdingas strateginis ir operatyvinis lankstumas, kuri sugeba „sistemiškai“

mąstyti ir veikti, nuolat atnaujindama ir permąstydama fundamentalius konkurencinio pranašumo

šaltinius, siekia kurti informacijos infrastruktūrą, užtikrinančią vidinės ir išorinės informacijos

tekėjimą, drąsina iniciatyvą ir kūrybiškumą, identifikuoja ir atnaujina organizacijos kompetencijas.

didesnę įtaką turi vidiniai negu išorinės aplinkos veiksniai.

Svarbiausi vidiniai veiksniai: įmonės įvaizdis, paslaugų kokybė ir paklausos sąlygos. Svarbiausi

išorinės aplinkos veiksniai: socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Formuojant konkurencinį

pranašumą daugiausia dėmesio reiktų skirti vidiniams veiksniams. Sporto klubo įvaizdžio

gerinimas galėtų būti laikomas prioritetiniu, nes šis veiksnys, atliktų tyrimų metu, buvo

labiausiai įtakojantis sporto klubų konkurencingumo reiškinį Kauno mieste. Taip pat, norint

išlikti konkurencingais rinkoje, reikėtų tobulinti ir išorinius sporto klubų teikiamų paslaugų

konkurencingumą įtakojančius veiksnius. Kadangi, atliktų tyrimų metu, buvo nustatyta, jog

socialiniai veiksniai šioje srityje yra labiausiai įtakojantys sporto klubų konkurencingumą,reikėtų skatinti vartotojų aktyvumą ir ugdyti klientų visuotines vertybes, jų įsitikinimus bei gyvenimo būdo pokyčius.