Sporto paslaugų samprata

Sportas ir fizinė veikla šiuolaikinio žmogaus gyvenime užima labai svarbią vietą.

Seniai įrodyta, kad aktyvų fizinį gyvenimą gyvenantys žmonės yra sveikesni, darbingesni, gražesni

ir geresnės nuotaikos, todėl sporto klubų teikiamos paslaugos yra paklausios bet kurio amžiaus,

lyties bei socialinės padėties žmonių tarpe. Baltojoje knygoje dėl sporto rašoma (2007), kad sportas

ugdo įvairias vertybes, pvz., komandinę dvasią, solidarumą, toleranciją bei sąžiningumą ir prisideda

prie asmeninio tobulėjimo bei saviraiškos. Autoriai Myers ir Sweeney (2005) teigia, kad sportas tai

ne tik gyvenimo būdas, bet ir kasdieninis gyvenimo stilius, procesas ir gyvenimo tikslas, kuris yra

neišvengiamas reiškinys sveiko žmogaus gyvenime.

Sportas – tai visos fizinės veiklos formos, kuriomis organizuotai ar individualiai

siekiama tobulinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, formuoti socialinius santykius ar siekti

rezultatų įvairaus lygio varžybose. Pagal 2004 m. lapkričio mėn. Eurobarometro apžvalgą apie 60%

Europos piliečių nuolat dalyvauja sportinėje veikloje savarankiškai arba būdami kurio nors iš

700000 klubų, priklausančių įvairioms sporto asociacijoms ir federacijoms, nariai. Didžioji dalis

sportinės veiklos vyksta mėgėjų lygiu (Baltoji knyga dėl sporto, 2007).

Autoriai S. Poteliūnienė (2000) ir L. Tubelis (2001) atliktų mokslinių tyrimų metu

nustatė, jog fizinė veikla žmogui teikia ne tik emocinį pasitenkinimą, padeda saviraiškai, bet ir turi

savyje socialinį pradą, nes sportuojant galima susipažinti su kitais žmonėmis, užmėgsti glaudžius

tarpusavio ryšius. Tam pritaria ir M. Teychenne ir kt. (2008), kurių mokslinis tyrimas atskleidė

tiesioginį sporto ryšį su žmogaus psichine gerove.

Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę laisvai pasirinkti fizinio aktyvumo formas

ir sporto šakas, vienytis į sporto organizacijas, dalyvauti kūno kultūros ir sporto valdyme, užsiimti

profesionalia sporto veikla, taip pat kita kūno kultūros ir sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai

(Šimkus ir Liesionienė, 2009). Tam, kad patenkinti žmonių poreikį sportuoti visuomenėje kuriamos

įvairios sporto organizacijos, kaip antai sporto klubai, todėl būtų tikslinga paminėti keletą šio

termino apibrėžčių.

Sporto klubas – tai speciali patalpa, kurioje renkasi ribotas skaičius vienodo pomėgio

žmonių, norinčių tobulinti savo meistriškumą ir turiningai praleisti laisvalaikį (Kūno kultūros ir

sporto aktualijos, 2007). Pagal 2008 metais priimtą Lietuvos Respublikos kūno kultūros įstatymą,

sporto klubas apibrėžiamas, kaip teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta juridinio asmens teises turinti

organizacija ir Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kitoje Europos

ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialai arba švietimo ir mokslo įstaigos

padalinys, vienijantis kurios nors vienos arba kelių šakų sportininkus, sportuotojus, rėmėjus,

plėtojantis sporto šaką ar kelias sporto šakas, ugdantis sportininkus ar komandas, siekiantis gerų

sporto rezultatų, plėtojantis sveikos gyvensenos idėjas, turintis atributiką ir tradicijas. Taip pat gali

turėti savo sporto bazę.

Dauguma autorių (Vengrienė, 2006; Vitkienė, 2004; Langvinienė ir Vengrienė, 2005;

ir kt.) sporto paslaugos sampratą apibūdina skirtinai, tačiau pagrindinė mintis ir teikiamų paslaugų

esmė išlieka vienoda ir panaši – tai procesas, skirtas kliento poreikiams patenkinti. Rasti tikslų

paslaugos apibūdinimą nėra lengva ir paprasta užduotis, todėl visada yra tikslinga atsižvelgti į

keletą šio reikškinio apibūdinimų ir apibrėžimų.

Paslauga – tai yra paslaugos teikėjo veiklos, skirtos kliento poreikiams tenkinti,

rezultatas (Kūno kultūros ir sporto aktualijos, 2007). B. Vengrienė (2006) paslaugą apibūdina, kaip

veiksmą ar daugiafazį veiklos procesą, neturintį materialaus apčiuopiamo rezultato, kuris skiriamas

patenkinti kito ūkinio subjekto poreikius. O ekonomikos terminų žodyne (1999) paslauga

įvardinama, kaip kokia nors ekonominė veikla (draudimų, bankų, kirpyklų ir pan.), kuri tiesiogiai

arba netiesiogiai padeda tenkinti žmonių poreikius; plačiaja prasme (kaip priimta marketinge) – tai

prekių rūšis.

Nuo materialių prekių rinkos paslaugų rinka skiriasi dėl dviejų priežasčių:

- nesuteikta paslauga neegzistuoja. Dėl to negalima įvertinti jos kokybės, o palyginti

galima tik numatomą ir gautą naudą;

- paslaugos – neapčiuopiamos, todėl klientai atsiduria nepatogioje padėtyje, o

paslaugų teikėjams sudėtinga jas pateikti i rinką (Vitkiene, 2004).

Paslaugos procesas susideda iš daugybės komponentų: veikiantys subjektai, vartotojų

sąveika, šios sąveikos fazės ir rezultatas, o taip pat paslaugos efektai.

Paslaugos teikėjas - fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų

nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir teikiantis paslaugas. (Kūno kultūros ir sporto aktualijos,

2007).

V. Pranulis (2000) išskiria pagrindines keturias paslaugų savybes:

• Neapčiuopiamumas (paslaugų teikimo rezultate nuosavybė neperduodama, todėl

paslaugos yra veikla ar procesas, kuris pagal savo pobūdį fiziškai neapčiuopiamas);

• Nekaupiamumas (paslaugos teikiamos ir vartojamos tuo pačiu metu, todėl nėra

galimybės jas iš anksto pagaminti ir sukaupti);

• Neatskiriamumas (paslaugų teikimas ir vartojimas yra labai susiję ir vartotojo

neatskiriamumas nuo teikiamos paslaugos yra labai svarbus reiškinys);

• Heterogeniškumas – nevienodumas (paslauga yra teikėjo ir kliento sąveikos

rezultatas, todėl paslauga gali būti skirtingai ir nevienodai suteikta kiekvienam klientui).

A. Šimkus ir L. Pilelienė (2010) nustatė, jog sporto industrija skirstoma į dvi grupes:

tai profesionalusis ir mėgėjiškas sportas, todėl sporto paslaugos klasifikuojamos į profesionalias ir

vartotojiškas.

Profesionalių paslaugų tikslas - ilgalaikis procesas, kuris pasižymi santykinai ilgu

kontaktu. Jos pritaikytos individualiems vartotojo poreikiams tenkinti ir orientuotos į problemos

sprendimą. Profesionalioms paslaugoms būdingas aukštas sąveikos laipsnis tarp paslaugos teikėjo ir

gavėjo. O vartotojiškos paslaugos – tai bendrai teikiamos paslaugos, neatsižvelgiant į individualius

kliento poreikius. Dar kitaip vadinamos „masinėmis“ paslaugomis (Clark ir kt., 2002; Halinen ir

Jaakola, 2006; Laing ir Lian, 2007).