Sporto paslaugų samprata
Sportas ir fizinė veikla šiuolaikinio žmogaus gyvenime užima labai svarbią vietą.
Seniai įrodyta, kad aktyvų fizinį gyvenimą gyvenantys žmonės yra sveikesni, darbingesni, gražesni
ir geresnės nuotaikos, todėl sporto klubų teikiamos paslaugos yra paklausios bet kurio amžiaus,
lyties bei socialinės padėties žmonių tarpe. Baltojoje knygoje dėl sporto rašoma (2007), kad sportas
ugdo įvairias vertybes, pvz., komandinę dvasią, solidarumą, toleranciją bei sąžiningumą ir prisideda
prie asmeninio tobulėjimo bei saviraiškos. Autoriai Myers ir Sweeney (2005) teigia, kad sportas tai
ne tik gyvenimo būdas, bet ir kasdieninis gyvenimo stilius, procesas ir gyvenimo tikslas, kuris yra
neišvengiamas reiškinys sveiko žmogaus gyvenime.
Sportas – tai visos fizinės veiklos formos, kuriomis organizuotai ar individualiai
siekiama tobulinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, formuoti socialinius santykius ar siekti
rezultatų įvairaus lygio varžybose. Pagal 2004 m. lapkričio mėn. Eurobarometro apžvalgą apie 60%
Europos piliečių nuolat dalyvauja sportinėje veikloje savarankiškai arba būdami kurio nors iš
700000 klubų, priklausančių įvairioms sporto asociacijoms ir federacijoms, nariai. Didžioji dalis
sportinės veiklos vyksta mėgėjų lygiu (Baltoji knyga dėl sporto, 2007).
Autoriai S. Poteliūnienė (2000) ir L. Tubelis (2001) atliktų mokslinių tyrimų metu
nustatė, jog fizinė veikla žmogui teikia ne tik emocinį pasitenkinimą, padeda saviraiškai, bet ir turi
savyje socialinį pradą, nes sportuojant galima susipažinti su kitais žmonėmis, užmėgsti glaudžius
tarpusavio ryšius. Tam pritaria ir M. Teychenne ir kt. (2008), kurių mokslinis tyrimas atskleidė
tiesioginį sporto ryšį su žmogaus psichine gerove.
Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę laisvai pasirinkti fizinio aktyvumo formas
ir sporto šakas, vienytis į sporto organizacijas, dalyvauti kūno kultūros ir sporto valdyme, užsiimti
profesionalia sporto veikla, taip pat kita kūno kultūros ir sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai
(Šimkus ir Liesionienė, 2009). Tam, kad patenkinti žmonių poreikį sportuoti visuomenėje kuriamos
įvairios sporto organizacijos, kaip antai sporto klubai, todėl būtų tikslinga paminėti keletą šio
termino apibrėžčių.
Sporto klubas – tai speciali patalpa, kurioje renkasi ribotas skaičius vienodo pomėgio
žmonių, norinčių tobulinti savo meistriškumą ir turiningai praleisti laisvalaikį (Kūno kultūros ir
sporto aktualijos, 2007). Pagal 2008 metais priimtą Lietuvos Respublikos kūno kultūros įstatymą,
sporto klubas apibrėžiamas, kaip teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta juridinio asmens teises turinti
organizacija ir Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kitoje Europos
ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusios įmonės filialai arba švietimo ir mokslo įstaigos
padalinys, vienijantis kurios nors vienos arba kelių šakų sportininkus, sportuotojus, rėmėjus,
plėtojantis sporto šaką ar kelias sporto šakas, ugdantis sportininkus ar komandas, siekiantis gerų
sporto rezultatų, plėtojantis sveikos gyvensenos idėjas, turintis atributiką ir tradicijas. Taip pat gali
turėti savo sporto bazę.
Dauguma autorių (Vengrienė, 2006; Vitkienė, 2004; Langvinienė ir Vengrienė, 2005;
ir kt.) sporto paslaugos sampratą apibūdina skirtinai, tačiau pagrindinė mintis ir teikiamų paslaugų
esmė išlieka vienoda ir panaši – tai procesas, skirtas kliento poreikiams patenkinti. Rasti tikslų
paslaugos apibūdinimą nėra lengva ir paprasta užduotis, todėl visada yra tikslinga atsižvelgti į
keletą šio reikškinio apibūdinimų ir apibrėžimų.
Paslauga – tai yra paslaugos teikėjo veiklos, skirtos kliento poreikiams tenkinti,
rezultatas (Kūno kultūros ir sporto aktualijos, 2007). B. Vengrienė (2006) paslaugą apibūdina, kaip
veiksmą ar daugiafazį veiklos procesą, neturintį materialaus apčiuopiamo rezultato, kuris skiriamas
patenkinti kito ūkinio subjekto poreikius. O ekonomikos terminų žodyne (1999) paslauga
įvardinama, kaip kokia nors ekonominė veikla (draudimų, bankų, kirpyklų ir pan.), kuri tiesiogiai
arba netiesiogiai padeda tenkinti žmonių poreikius; plačiaja prasme (kaip priimta marketinge) – tai
prekių rūšis.
Nuo materialių prekių rinkos paslaugų rinka skiriasi dėl dviejų priežasčių:
- nesuteikta paslauga neegzistuoja. Dėl to negalima įvertinti jos kokybės, o palyginti
galima tik numatomą ir gautą naudą;
- paslaugos – neapčiuopiamos, todėl klientai atsiduria nepatogioje padėtyje, o
paslaugų teikėjams sudėtinga jas pateikti i rinką (Vitkiene, 2004).
Paslaugos procesas susideda iš daugybės komponentų: veikiantys subjektai, vartotojų
sąveika, šios sąveikos fazės ir rezultatas, o taip pat paslaugos efektai.
Paslaugos teikėjas - fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir teikiantis paslaugas. (Kūno kultūros ir sporto aktualijos,
2007).
V. Pranulis (2000) išskiria pagrindines keturias paslaugų savybes:
• Neapčiuopiamumas (paslaugų teikimo rezultate nuosavybė neperduodama, todėl
paslaugos yra veikla ar procesas, kuris pagal savo pobūdį fiziškai neapčiuopiamas);
• Nekaupiamumas (paslaugos teikiamos ir vartojamos tuo pačiu metu, todėl nėra
galimybės jas iš anksto pagaminti ir sukaupti);
• Neatskiriamumas (paslaugų teikimas ir vartojimas yra labai susiję ir vartotojo
neatskiriamumas nuo teikiamos paslaugos yra labai svarbus reiškinys);
• Heterogeniškumas – nevienodumas (paslauga yra teikėjo ir kliento sąveikos
rezultatas, todėl paslauga gali būti skirtingai ir nevienodai suteikta kiekvienam klientui).
A. Šimkus ir L. Pilelienė (2010) nustatė, jog sporto industrija skirstoma į dvi grupes:
tai profesionalusis ir mėgėjiškas sportas, todėl sporto paslaugos klasifikuojamos į profesionalias ir
vartotojiškas.
Profesionalių paslaugų tikslas - ilgalaikis procesas, kuris pasižymi santykinai ilgu
kontaktu. Jos pritaikytos individualiems vartotojo poreikiams tenkinti ir orientuotos į problemos
sprendimą. Profesionalioms paslaugoms būdingas aukštas sąveikos laipsnis tarp paslaugos teikėjo ir
gavėjo. O vartotojiškos paslaugos – tai bendrai teikiamos paslaugos, neatsižvelgiant į individualius
kliento poreikius. Dar kitaip vadinamos „masinėmis“ paslaugomis (Clark ir kt., 2002; Halinen ir
Jaakola, 2006; Laing ir Lian, 2007).