Sporto paslaugų ypatumai

Analizuojant sporto paslaugų ypatumus pirmiausia tikslinga yra apsibrėžti kas yra sportas ir kokią naudą jis sukuria. Europos bendrijų komisijos išleistame leidinyje „Baltoji knyga dėl sporto“ (2007): “Sportas − dinamiškas ir sparčiai augantis sektorius, kurio makroekonominis poveikis bei teikiamos galimybės padėti siekti Lisabonos užimtumo ir darbo vietų kūrimo tikslų yra nepakankamai vertinami. Sportas gali tapti vietos ir regionų vystymosi, miestų atgaivinimo ar kaimo plėtros priemone. Sportas yra susijęs su turizmu ir gali paspartinti infrastruktūros atnaujinimą bei skatinti naujas partnerystes, kurių tikslas − finansuoti sportui ir laisvalaikiui skirtus įrenginius”.

Sporto reiškinio įgyvendintojos ir sporto paslaugų teikėjos yra sporto organizacijos, kurios pasak, S. Stonkaus (2002) apibūdinamos taip: „Sporto organizacija – reguliariai sportuojančių ir fiziškai besigrūdinančių žmonių – sportuotojų, sportininkų ir jiems padedančių specialistų, mėgėjų rėmėjų bendrija. Ji plėtoja kūno kultūrą, sportą, rengia sporto varžybas; ji turi savo įstatus, atributus, tradicijas.

Sporto organizacijos bendradarbiaudamos su vyriausybinėmis organizacijomis atsižvelgiant į jų formuojamus prioritetus bei strategijas formuoja sporto pasiūlą. Sporto pasiūlą sukuria įvairios kūno kultūros ir sporto organizacijos, kurių veiklą reglamentuoja įstatymai, o pobūdį nurodo vidiniai teisiniai aktai. Organizacijas galima priskirti vienam iš trijų sektorių: komerciniam, visuomeniniam ar valstybiniam (Čingienė, 2009).

Sporto ir rekreacijos organizacijos dažniausiai teikia paslaugas, o ne gamina prekes. Ši aplinkybė leidžia kalbėti apie naują žmonių išteklių kategoriją – sporto ir rekreacijos organizacijų klientus arba vartotojus. Diduma sporto ir rekreacijos organizacijų teikia paslaugas žmonėms, t. y. dirba žmonėms ir specifiniu būdu keičia juos. Taip klientas arba vartotojas tuo pat metu yra ir paslaugos vyksmo prielaida ir rezultatas (Pacenka, 2009).

Sporto paslauga kaip produktas yra neapčiuopiamas, netvarus, kintamas laike paslaugos dalyvių patyrimas. Paslauga teikiama ir vartojama vienu metu, todėl kliento ir paslaugos teikėjo sąveika yra kritinis sporto organizacijos elementas. (Pacenka, 2009).

Sporto organizacijų tikslas yra siekti patenkinti vartotojų poreikius, kurie atitiktų minimalius vartotojo lūkesčius arba juos viršytų (Javadein et al., 2008; Bagdonienė ir Hopenienė, 2005). Tai įgyvendinus sukuriama pridėtinė vertė, kuri sporto paslaugų vartotojui yra itin svarbi renkantis sporto paslaugas, panašių paslaugų grupėje.

Dabartiniu metu rinkoje yra teikiama įvairių tipų sporto, fizinės veiklos ir reakcinio pobūdžio bei turizmo paslaugų, kurios dažnai yra persipynusios savo funkcijomis. Tai lemia ir sporto paslaugų ir jų ypatumų apibrėžties sunkumus. Sporto paslaugų įvairovę bei ypatumus lemia daug veiksnių, tokių kaip technologiniai išradimai, inovacijos, kintantys vartotojų poreikiai, perkamoji galia, kultūrinis pažinimas, sporto paslaugų pateikimas, tam turi įtakos paslaugos teikimo vieta ir pan.

Nors sporto paslaugos yra įvairios ir tenkina įvarius poreikius, tačiau dažniausiai jų vartojimas siejamas su šiais siekiais, tai pagerinti vartotojo sveikatos būklę, harmonizuoti psichologinę pusiausvyrą; emocinio sujaudinimo per sporto paslaugos vartojimą (Robinson 2006; Javadein et al. 2008).

Sportui, sportininkui ar komandai, taip pat varžybų rangui apibūdinti dažnai vartojami epitetai profesionalus arba mėgėjiškas. Lygiai taip pat paslaugos kompleksiškumas ir laipsnis, kaip ji atitinka individualias klientų reikmes, žinių ir specialių įgūdžių, reikalingų paslaugai teikti, lygis, yra tie kriterijai, kurie leidžia paslaugas klasifikuoti į profesionalias ir vartotojiškas (Pacenka, 2009).

Profesionalios paslaugos – tai individualizuotos kiekvienam klientui ir teikiamos santykiškai aukštos kvalifikacijos darbo jėgos paslaugos.

Sporto mokyklos, sporto klubai, rengiantys didelio meistriškumo atletus ir komandas, sporto ir sveikatingumo klinikos, centrai, samdantys profesionalius instruktorius, trenerius, fizioterapeutus, medikus ir mokslininkus, teikia profesionalias paslaugas savo klientams. Tokių organizacijų paslaugos yra grindžiamos darbuotojų kompetencija ir meistriškumu. Jos negali būti standartizuotos dėl kiekvieno kliento reikmių individualumo, todėl tokiose organizacijose tradiciniai biurokratiniai kontrolės mechanizmai nėra nei tinkami, nei pakankami (Pacenka, 2009).

Vartotojiškas paslaugas apibūdina kaip paslaugas, teikiamas plačiajai rinkai. Jas teikia santykiškai žemos kvalifikacijos darbo jėga (Pacenka, 2009).

Daugelis sporto ir rekreacijos organizacijų teikiamų paslaugų turi šiuos bruožus, t. y. jos puoselėja sveiką gyvenseną, ugdo fizinės veiklos vertės suvokimą, keičia žmonių nuostatas apie sportavimą ir atgaivą, kuria prielaidas tobulėjimo, bendravimo, jaudulio ir visapusiškos palaimos džiaugsmui patirti (Pacenka, 2009). 1 paveiksle yra pateikta sporto organizacijos produkto klasifikacija.

Pasak P. Chelladurai (1992) galima išskirti pagrindines sporto paslaugų taikymo sritis, tai yra kokius poreikius patenkinti jos yra skirtos. Autoriaus teigimu sporto paslaugų ir fizinio aktyvumo klasifikacija paremta dviem dimensijomis. Pirmą dimensiją apima darbuotojo dalyvavimą teikiant paslaugas, jo profesionalumą, žmogiškąjį faktorių paslaugų kūrimo procese. Antra dimensija yra vartotojas, ją apibrėžia vartotojo malonumo siekimas, įgūdžiai, meistriškumas, sveikata (savijauta). Šių dimensijų derinys sudaro šešias sporto ir fizines veiklos paslaugų teikimo sritis, kurios nukreiptos siekiant: vartotojo sveikatos (geros savijautos), vartotojo fizinių įgūdžių, vartotojo fizinio pranašumo, mitybos ir gydymo.

Sporto organizacijų teikiamos paslaugos gali būti suklasifikuotos į tris grupes:

I. Paslaugos dalyviams.

 Vartotojiškos malonumų ar vartotojiškos sveikatos – tai sporto renginių organizavimas arba įrenginių priežiūra ir naudojimosi jais tvarkaraščio sudarymas įvairiems klientų fizinės veiklos poreikiams tenkinti.

 Žmogaus meistriškumo ar žmogaus tobulumo paslaugos reikalauja profesionalios vadybos ir specialistų konsultacijos, klientas siekia tobulumo konkrečioje sporto šakoje ar veikloje.

 Žmogaus palaikymo ar žmogaus gydymo paslaugos teikiamos pagal specialistų parengtas ir vykdomas fizinio pajėgumo ir sveikatingumo ar fizinės, psichinės ir socialinės reabilitacijos programas.

II. Paslaugos žiūrovams.

Pastarosios paslaugos yra tiesioginė tobulumo siekimo paslaugų išdava ir yra nukreipta į tiesioginį (žiūrovams salėje) ir netiesioginį (TV žiūrovams) klientų laisvalaikio organizavimą.

III. Rėmimo paslaugos.

Rėmimas – tai individų ar grupių piniginė arba nepiniginė parama už vieną ar kelis sporto organizacijos teikiamus pasiūlymus: prieiga prie rinkos (pvz.: olimpinių žaidynių, nacionalinių rinktinių ar sporto šakų federacijų rėmimas), sąsaja su tobulumu (pvz., Arvydo Sabonio rėmimas) ir socialinė atsakomybė ir moralinė pareiga (vietos sporto renginių, vaikų ar neįgaliųjų organizacijų rėmimas) (Pacenka, 2009).

Sporto bei fizinės veiklos paslaugų vadovavimas ir organizavimas priklauso nuo personalo įgūdžių, įsitraukimo. Tai patvirtina ir L. Bagdonienė ir R. Hopenienė (2005), nes jų teigimų paslaugų kokybę lemia kontaktinis personalas, kuris tiesiogiai dalyvauja paslaugos teikime.

Viešai prieinamos sporto paslaugos yra formuojamos valdžios ir jų patrauklumas bei visuomenės įsitraukimas jas vartoti priklauso nuo valstybinių institucijų taikomų naujovių. Sporto paslaugos yra skirtos visuomenės gerovei ir socialinio aktyvumo poreikiui patenkinti. Viešo sektoriaus sporto paslaugos dažnai yra susijusios su verslo sektoriumi, nes naudojant jas, dažnai yra naudojamas papildomas inventorius, įranga ar kita sporto produkcija. Visuomeninės organizacijos turėtų teikti sporto paslaugas visuomenei naudojant išskirtinius būdus. Tokiu būdu jų objektas yra visuomenės fizinis aktyvumas ir jos įsitraukimas į sporto paslaugų vartojimą (Lin-peng et al., 2007).

Sporto paslaugų vartojimui ir jo patrauklumui įtakos turi kokybės aspektas (Chelladurai, 1992; Lin-peng et al., 2007; Bagdonienė ir Hopenienė, 2004; Tsitskari et al., 2006).

Tai turi įtakos tiek viešo sektoriaus teikiamoms sporto paslaugoms, tiek verslo sektoriaus teikiamoms sporto paslaugoms. Pasak S. R. S. Javadein et al. (2008) vartotojų lojalumas yra būtina verslo išlikimo. Autorių teigimu santykiai tarp suvokiamos paslaugų kokybės ir klientų lojalumo sporto paslaugų teikime vis dar nėra pakankamai išvystyta. Autorių teigimų, paslaugų kokybė ir patrauklumo vartotojams formavimas bei lojalumo formavimas sporto paslaugų kontekste yra mažai nagrinėta sritis.

Sporto paslaugos kaip ir medicinos paslaugos yra itin specifinės, ir turi turėti aukštus reikalavimus kokybės atžvilgiu, nes tai yra tiesiogiai susiję su žmogaus sveikata.

Tačiau, sporto paslaugų kokybės koncepcijos formavimas ir matavimas vis dar nėra galutinai aiškūs. Dabartiniu metu, dinamiškoje rinkoje pradedamos formuoti sporto paslaugų jos normos bei kokybiškų paslaugų teikimo modeliai (Tsitskari et al., 2006).

Sporto paslaugų kokybės matmenys dažnai interpretuojami skirtingai ir tai lemia tarp kultūriniai aspektai bei nevienodas sporto infrastruktūros išvystymas. Autorių teigimu, siekiant sporto paslaugų kokybės būtina analizuoti vartotojų lūkesčių ir pasitenkinimo santykį, ir tai, jų manymu, turėtų būti visų šios srities organizacijų siekiu (Tsitskari et al., 2006).

Sporto paslaugų kokybė labai priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus, nes būtent nuo jo priklauso ir tų paslaugų vartotojų sportiniai pasiekimai. Todėl žmogiškųjų išteklių valdymas sporto organizacijoje turi ypatinga reikšmę. Sporto organizacijose dalyvauja įvairaus profilio specialistai, pavyzdžiui: treneriai, savanoriai, teisėjai, kineziterapeutai, medikai, psichologai, vadybininkai, teisininkai, ir pan.

Sporto organizacijos Lietuvoje dažniausiai yra nepelno siekiančios organizacijos ir neretai siekiant teikti kokybiškas paslaugas rinkai joms trūksta finansavimo. Todėl siekiant užtikrinti sporto organizacijos teikiamų paslaugų aukšta kokybės lygį, kuris būtų konkurencingas su kitomis paslaugomis reikalinga ieškoti ne tik paramos, bet ir ieškoti galimybių kaip integruoti ir verslo atstovus ir ieškoti rėmėjų.

Apibendrinant galima teigti, kad sporto paslaugų vartojimas yra susijęs: su sporto paslaugos koncepcijos aiškumu; vartotojo įsitraukimu bei sporto paslaugų ypatumų pažinimo lygiu; žmogiškojo faktoriaus profesionalumu, kūrybiškumu ir atsidavimu; esamos infrastruktūros; sporto organizacijos finansavimo - dotacijų ir papildomo finansavimo iš šalies.