Atsargos.

Atsargos gali būti trijų rūšių:
1.     Žaliavos;
2.     Dalinai baigta produkcija;
3.     Pagaminta ir pardavimui paruošta produkcija.
Investuotojas turi atkreipti dėmesį, ar nuolatos nedidėja pagamintos produkcijos kiekis, nes tai bylotų, kad kompanija pagamina daugiau produkcijos nei sugeba parduoti. Tai reiškia, kad produkcijos paklausa mažėja, tačiau kompanija į tai nereaguoja ir nemažina gamybos. Tokia kompanija gali pritrūkti apyvartinių lėšų, kadangi išleidžia pinigus žaliavoms įsigyti, tačiau nesugeba produkcijos parduoti ir pinigai negrįžta į kompaniją. Tai gali vesti į bankrotą. Siekdama sumažinti atsargų kiekį ir gauti apyvartinių lėšų, kompanija turi sumažinti produkto kainą. Sumažinus produkto ar paslaugos kainą, kompanija uždirbs mažesnį pelną. Pasitaiko atvejų, kai kompanijos siekdamos išgyventi būna priverstos parduoti produkciją pigiau už jų savikainą, taip patirdamos nuostolį, bet gaudamos apyvartinių lėšų.
Kitas atsargų bruožas yra tas, kad jos „įšaldo“ kapitalą. Pinigai už kuriuos buvo įsigytos žaliavos, negali būti niekur panaudoti tol, kol nebus pagaminta ir parduota galutinė produkcija. Dėl šios priežasties sumanus investuotojas turi atkreipti dėmesį, kaip greitai kompanija sugeba pagaminti ir parduoti produkciją. Atsargų apyvartumą dienomis plačiau aptarsime vėlesnėse paskaitose.

Kitas trumpalaikis turtas. Tai visas anksčiau nepaminėtas trumpalaikis turtas, kurį kompanija planuoja paversti grynaisiais per vienerius metus, pavyzdžiui išankstiniai mokėjimai tiekėjams, trumpalaikės neprekybinės kilmės sumos, ateisiančios į kompaniją.

Ne visas trumpalaikis turtas per metus virsta grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, kompanija sumoka už automobilio draudimą. Kadangi tai yra išankstiniai mokėjimai,  šios išlaidos apskaitomos kaip kitas trumpalaikis turtas, tačiau pelno (nuostolio) ataskaitoje šis trumpalaikis turtas pavirs sąnaudomis, todėl kompanijos turtas galiausiai sumažės.