VMirO: LOGISTIKOS KANALO VALDYMAS

Logistika – tai mokslas apie materialinių ir su jais susijusių informacinių bei finansinių srautų valdymą erdvėje ir laike nuo jų pirminio šaltinio iki galutinio vartotojo.

Logistika gali būti nagrinėjama tiek teoriniu, arba moksliniu, tiek ir taikomuoju aspektu. Pastarasis aspektas pasižymi gana didele apibrėžimų įvairove. Viena vertus, apibrėžimų gausa – tai dėsningas reiškinys, jį dažnai sukelia naujų mokslo krypčių ir praktinės veiklos rūšių atsiradimas ir jų plėtojimas. Kita vertus, nevienareikšmiškas logistikos sampratos ir jos turinio suvokimas priklauso nuo ją traktuojančių specialistų veiklos pobūdžio ir uždavinių, kuriuos pasitelkus logistiką reikėjo spręsti tam tikrais istoriniais ūkio plėtros etapais, bei tam tikro laikotarpio bendros teorinės bazės. Praktinį logistikos aspektą pabrėžiančių autorių pateikiami apibrėžimai yra gana sąlygiški, kadangi dažniausiai orientuoti tik į procesus, susijusius su įmonių aprūpinimu, gamyba, produkcijos paskirstymu, o dažnai ir į juos sudarančius etapus arba grandis. Būtent toks „profesionalus” logistikos supratimas susiaurina prasminę jos reikšmę tik iki materialaus srauto valdymo tam tikrose įmonės funkcinėse srityse. Tuo tarpu moksliniu požiūriu apibrėžiant logistiką, labiau pabrėžiama jos metodologinė prasmė ,t. y. remiantis nustatytais principais ir dėsningumais įvertinamos galimybės ir būdai pasitelkus logistiką spręsti konkrečius uždavinius. Esminę įtaką logistikos mokslo raidai padarė atsiradimas ir plėtotė sistemų teorijos, kuria remiantis buvo įrodyta, kad koncentruojant dėmesį tik į vieną kompleksinės veiklos sritį negalima gauti patenkinamo rezultato, ir kompromisų teorijos, pagal kurią didžiausias bendras logistikos procesų efektas pasiekiamas kompromisų dėka. Susiformuoti verslo logistikos koncepcijai, grindžiamai požiūriu į produkcijos ir medžiagų srautus kaip į tarpusavyje susijusių grandžių sistemą, kurios funkcionavimo efektyvumą nulemia šių grandžių veiklos optimalus suderinimas, padėjo taip pat žinios iš tokių dar palyginti naujų mokslo sričių, kaip antai: sinergetika, organizacijų teorija, krizių teorija irkt., kurios plėtojamos lygia greta su logistikos mokslu. Logistikos metodais ir principais ūkio gyvenime pradėta vadovautis tik antrojoje X X amžiaus pusėje. Platesnis logistikos teorijos pritaikymas versle anksčiau nebuvo įmanomas, viena vertus, dėl tuo metu dar nesusiformavusio tokios optimizavimo koncepcijos poreikio, kita vertus, minėtos mokslo sritys praėjusio šimtmečio pradžioje tik pradėjo formuotis. Tik praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pabaigoje JAV buvo pradėtas vartoti terminas „pramoninė logistika” (angl. industrial logistics), pažymint logistikos praktinio pritaikymo ekonomikoje galimybę. Moksliškai suformuluoti verslo logistikos apibrėžimą pabandyta XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Tačiau šios formuluotės mažai skyrėsi nuo aštuntąjį devintąjį dešimtmečiais vyravusių fizinio prekių paskirstymo apibrėžimų, tik sąvoką „fizinis paskirstymas” pakeitė sąvoka „logistika”, šie terminai dažnai buvo vartojami ir kaip sinonimai. Vėliau, logistika – įvardyta kaip „marketingo logistika”) šiuo atveju suprantama kaip visų fizinių operacijų, kurias būtina atlikti prekes perkeliant iš tiekėjo vartotojui, valdymas. Tad logistikos koncepcijos retrospektyvi analizė parodė, kad konceptualizavimo pradžioje logistika buvo suprantama tik kaip fizinis prekių paskirstymas. Tuo tarpu pastaruoju metu ji vertinama kaip vykstančių visos prekės vertės kūrimo sistemos srautinių procesų optimizavimas, suderinantis ekonomines, technologines, organizacines ir kitas galimybes bei skirtingus šių procesų dalyvių interesus, taip pat kaip verslo filosofija ir jo veiklos metodologija.

Kaip matome, logistika grindžiama tiksliais vertinimais ir skaičiavimais, o ne samprotavimais. Šis mokslas pasižymi tuo, kad įvairią veiklą siekiama valdyti ne atskirai, o koordinuotai, sisteminiu principu, minimaliomis išlaidomis siekiant išlaikyti reikiamą aptarnavimo lygį.

LOGISTIKOS KANALO VALDYMAS

Logistikos valdymas-tai prekių paslaugų ir informacijos srautų planavimo, diegimo ir kontrolės procesai, kurių tikslas patenkinti vartotojų poreikius.

Logistikos strategija. pagrindinis kompanijos logistikos tikslas – efektyviai ir ekonomiškai užtikrinti reikiamų klientų aptarnavimo lygį. Logistikos kanalas apima visas įmonėje esančias grandis tarp pirminio žaliavų šaltinio ir galutinio vartojimo.

Kanalo terminas yra plačiai vartojamas marketinge, čia jis reiškia visų tarpininkų ir padėjėjų visumą, užtikrinančią prekių judėjimą prie galutinio vartotojo. Logistikos kanalas apima visas firmas, esančias grandinėje tarp pirminio žaliavų šaltinio ir galutinio vartotojo. Antra, logistikos kanalas apima tiek firmos funkcinių sričių (pirkimai, marketingas, gamyba, t.y. intrafunkcinė), tiek kanalo narių (tiekėjai, klientai, trečios šalys, t.y. interfunkcinė) integraciją.

Įmonė, pagaminusi produkciją, turi ją pateikti pirkėjams. Paskirstymas – tai visuma veiksmų, kuriuos atlikus, prekė iš gamintojo tiesiogiai ar per tarpininkus perduodama galutiniam vartotojui. Pagrindinis paskirstymo tikslas – užtikrinti reikiamo produkto ir reikiamo jo kiekio prieinamumą reikiamomis sąlygomis, reikiamoje vietoje, reikiamu laiku, reikiamam vartotojui su tinkamomis išlaidomis. Paskirstymo logistika – tai veiksmų visuma, kad reikiama prekė tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje patektų jos pageidaujančiam vartotojui. Paskirstymo logistikos objektas – materialusis srautas nuo tiekėjo iki vartotojo.

Paskirstymo logistikos tikslai ir uždaviniai:

• Priartinti prekes prie vartotojo. Prekę gaminanti įmonė visada yra mažiau ar daugiau nutolusi nuo vartotojo. Todėl būtina pašalinti šį neatitikimą ir prekę priartinti prie pirkėjo.

• Tinkamu kanalu pristatyti produkciją vartotojui. Produktai gali pasiekti vartotoją tiesiogiai iš gamintojo arba per tarpininkus.

• Tinkamai įpakuoti produkciją. Pvz., kad prekės saugiai būtų saugiai nugabentos į reikiamą vietą, jos pakuojamos į dėžes.

• Spręsti, ar būtinas sandėlių tinklas, jei reikalingas, tai koks, kiek ir kur. Vienų prekių gamyba yra sezoninė, o paklausa ir vartojimas nuolatinis. Kitos prekės gaminamos nuolat, o perkamos ir vartojamos tik tam tikru metu. Dėl šio neatitikimo reikia kaupti prekių atsargas, jas sandėliuoti.

• Užtikrinti reikiamą aptarnavimo lygį.

Daugelis gamintojų prekių paskirstymo uždavinius sprendžia pasitelkę partnerius – pardavimo tarpininkus ir pagalbininkus, kurie perima iš gamintojo įvairias su produkcijos pardavimu susijusias funkcijas. Organizuojant prekių paskirstymą, galima naudotis įvairiais paskirstymo kanalais. Paskirstymo logistikos kanalas – tai visuma tarpusavyje susijusių įmonių ir pavienių asmenų, kurie dalyvauja prekės judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo procese. Paskirstymo kanalas nėra viena įmonė. Šioje veikloje dalyvauja ir gamintojai, ir įvairūs tarpininkai bei pagalbinės organizacijos. Įtakos paskirstymui turi ir galutiniai vartotojai. Paskirstyme dalyvaujančių įmonių veiksmai glaudžiai susiję. Paskirstymo kanalo pagrindinė funkcija – patenkinti vartotojų poreikius. Nuo daugelio veiksnių priklauso, kuris paskirstymo kanalas įmonei yra palankesnis. Dažniausiai vienam produktui yra siūloma daug kanalų. Paskirstymo kanalai pasirenkami įvertinus gamintojo ir vartotojo poreikius, gamybos bei rinkos ypatumus. Pasirenkant paskirstymo kanalą, reikia atsižvelgti į tris pagrindinius parametrus: paskirstymo kanalo ilgį, paskirstymo kanalo plotį ir bendravimo su kanalo dalyviais pobūdį.

Paskirstymo kanalo ilgis – tai paskirstymo kanale esančių tarpininkų skaičius. Paskirstymo kanalo ilgis gali būti įvairus, priklausomai nuo taikomo prekių paskirstymo būdo: tiesioginio, netiesioginio ar mišraus. Tiesioginis prekių paskirstymas yra toks, kai gamintojas savo produkciją vartotojui pateikia pats. Netiesioginis – kai produkcija pas vartotoją patenka per pardavimo tarpininkus. Mišrusis – kai įmonė skirstydama produkciją derina abu jau paminėtus kanalus.

Paskirstymo kanalo plotis – tai toje pačioje kanalo pakopoje esančių tarpininkų skaičius.

Formuojant paskirstymo kanalą pirmiausia svarbu apsispręsti dėl kanalo struktūros, t. y. kiek lygmenų sudarys kanalas ir kiek ir kokie tarpininkai dalyvaus.

Akivaizdu, jog tinkamai valdant logistikos kanalo veiklą yra garantuojama, jog tinkamai veiks jo pagrindinė funkcija –visiškas vartotojų poreikių patenkinimas.

IŠVADOS

Todėl atsargos yra dalis kompanijos turto, kuris laikomas žaliavų, nebaigtos gamybos ir pagamintų prekių forma. Įmonė investuoja į atsargas tam tikrą kiekį savo lėšų. Šios lėšos yra užšaldomos iki produkcijos realizacijos momento. Todėl prieš priimant sprendimus reikia įvertinti logistikos sistemos struktūrą, kliento aptarnavimo lygius, paskirstymo centrų išdėstymą, atsargų lygius, atsargų laikymo sąnaudų sumažinimas padidina kitas sąnaudas.

Tad sandėlių reikšmė yra labai didelė, nes sandėliavimas apima atsargų saugojimą, laikymą visų logistikos proceso fazių metu, todėl jų darbas turi būti efektyviai organizuojamas, kad nenukentėtų daugybė su sandėliavimo veikla susijusių procesų.

Taigi akivaizdu, jog logistika ir gamyba viena be kitos negalėtu funkcionuoti, nes logistika padeda vystytis gamybai ir taip sudaroma vientisa pardavimų sistema.

Akivaizdu, jog tinkamai valdant logistikos kanalo veiklą yra garantuojama, jog tinkamai veiks jo pagrindinė funkcija –visiškas vartotojų poreikių patenkinimas.