Įsipareigojimai

Įsipareigojimai parodo kompanijos finansinę situaciją. Jeigu įsipareigojimai yra lygūs nuosavybei, laikoma, kad kompanija veikia stabiliai. Jeigu kompanijos įsipareigojimai yra 2-3 kartus didesni nei nuosavybė, tai yra rimtas signalas, kad kompanijos finansinė situacija yra sudėtinga.

Koks įsipareigojimų lygis yra normalus, stipriai priklauso ir nuo pramonės šakos, kurioje vykdoma veikla. Kompanijos, kurių pelnas stipriai priklauso nuo žaliavų kainų, yra daug rizikingesnės. Pakilus žaliavų kainai, tokios kompanijos dirba nuostolingai, kainoms nukritus, jos vėl dirba pelningai. Nepastovų pelną gaunančios kompanijos, turi kuo mažiau skolintis, nes skolos gali sukelti didelių likvidumo problemų.

Įsipareigojimai gali būti dviejų rūšių:

Trumpalaikiai įsipareigojimai – tai skolos, kurias reikia grąžinti per vienerius metus. Trumpalaikiai įsipareigojimai gali būti trumpalaikės paskolos, prekybos ir kitos mokėtinos sumos (neapmokėtos sąskaitos už gautas žaliavas ir prekes) bei atidėjimai (kompanijos savanoriškai kaupiamas rezervas, kuriuo planuojama dengti trumpalaikius klientų neatsiskaitymus).
Trumpalaikes paskolas kreditoriai paprastai išduoda atsižvelgdami į kompanijos pinigų srautus – t.y. įvertinę ar kompanija per metus uždirbs pakankamai grynųjų, kad galėtų grąžinti paskolą su palūkanomis. Trumpalaikių įsipareigojimų analizė yra ypatingai svarbi, todėl jai derėtų skirti didelį dėmesį, kadangi tai parodo kompanijos likvidumą trumpuoju laikotarpiu – ar kompanija nebankrutuos sugebės padengti savo skolas trumpuoju laikotarpiu).
Trumpalaikiams įsipareigojimams dar priskiriamos mokėtinos sumos. Mokėtinos sumos – tai pinigai, kuriuos kompanija skolinga savo tiekėjams už pristatytas žaliavas, prekes ir paslaugas. Už žaliavas kompanija gautą sąskaitą paprastai kompanija turi apmokėti per 10 dienų. Kol kompanija sumokės pinigus tiekėjui už žaliavas, laikoma, kad ji yra pasiskolinusi – t.y. kompanijai tiekėjas suteikė trumpalaikę paskolą.
Trumpalaikiam turtui taip pats priskiriamos sukauptos sąnaudos pvz. darbo užmokestis. Kompanija darbuotojams išmoka atlyginimą už jau išdirbtą mėnesį, pvz. vasario 1 d. įmonė sumoka darbuotojams atlyginimą už sausio mėnesį, taigi vasario 1 d. kompanijos apskaitoje turėtų atsispindėti įsipareigojimas darbuotojams išmokėti atlyginimą. Kadangi kompanija yra skolinga darbuotojams už išdirbtą mėnesį, ši skola turi atsispindėti prie trumpalaikių įsipareigojimų.

Ilgalaikiai įsipareigojimai – tai skolos, kurias reikės grąžinti po metų ir vėliau pvz. ilgalaikė banko paskola, ilgalaikės obligacijos, hipotekos, terminuotos paskolos, paskolos lakštai. Ilgalaikės paskolos dar kartais skirstomos į  vidutinius įsipareigojimus (3-5 metai) ir ilgalaikius (daugiau nei 5 metai). Tačiau yra ir kitų įsipareigojimų, kurie gali būti įtraukti į šį straipsnį: pvz. tantjemos, atidėtos premijos, kompensacijos, atidėtas pelno mokestis, pensijų įsipareigojimai ir t.t.

Vertindami kompanijos skolas sekite ar kompanijos skolos nedidėja – tai būtų stiprus signalas, kad kompanija išgyvena ne pačius geriausius laikus. Per didelė skola lyginant su pinigų srautais, reikalingais dengti palūkanas ir grąžinti pačią skolą, gali tapti kompanijos bankroto priežastimi. Jeigu kompanijos skolos nuolatos mažėja, vadinasi kompanija nesunkiai tvarkosi su skolomis. Pernelyg didelė skola gali būti pavojinga kompanijai, kadangi kompanija gali nepajėgti mokėti palūkanų ir  grąžinti skolos. Kokią maksimalią paskolą gali aptarnauti kompanija priklauso nuo daugelio dalykų: pramonės šakos, verslo modelio, paskolos sąlygų, palūkanų, ekonominės situacijos, kompanijos stabilumo, laisvo pinigų srauto ir t.t.