Socialinio draudimo įmokos

Kas privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas?

* Nuo 2013 m. sausio 1 d. sveikatos draudimas vykdomas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl informacija apie sveikatos draudimu draudžiamus asmenis pateikta minėtame įstatyme.

Asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, socialinis draudimas 

• Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
• Asmenys, kurie iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašyto Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 126 straipsnyje, pabaigos buvo komandiruoti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės į Lietuvos Respubliką ir kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, buvo nustatyta Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės taikytina teisė, šio straipsnio 1 dalies taikymo tikslais išlaiko savo statusą iki nustatyto komandiravimo termino pabaigos.
• Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), Europos deleguotieji prokurorai, kurių socialinio draudimo įmokas moka Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, darbo užmokestį gaunantys Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
• Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
• Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
• Kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, šiose sutartyse nustatytu slapto bendradarbiavimo laikotarpiu draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
• Asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, draudžiami pensijų socialiniu draudimu.

Apdraustųjų asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius.

Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:

• buvo drausti pas kitą draudėją arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis;
• gavo valstybinę socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
• buvo ne vyresni kaip 24 metų (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 metai);
• turi nustatytą 0–55 procentų darbingumo lygį;
• gavo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką.

Pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar tarnautojui, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui (taikoma 5 darbo dienų savaitė), kai asmuo nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos.

Pagal darbo sutartis dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 84 VDU suma, o šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas. Priskaičiavus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo nurodytos maksimalios sumos, toliau skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų skaičiavimo maksimali suma. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai.

Savarankiškai dirbančių asmenų socialinis draudimas

• Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie nėra nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir gauna pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla.
• Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, kaip šios sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, iš draudėjo – Lietuvos vieneto, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla.
• Nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie verčiasi atitinkama (kūrybine, atlikėjo ar sporto) individualia veikla, privalomai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
• Ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai ir individualia veikla užsiimantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Ūkininkų ir jų partnerių, šeimynos dalyvių ir individualia veikla užsiimančių asmenų, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, socialinio draudimo įmokų bazė nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Ūkininkai ir jų partneriai, valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustaisiais socialiniu draudimu) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais.
• Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai privalomai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, gavę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas iš savo individualios įmonės,  ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos. Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazė nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Šie asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustaisiais socialiniu draudimu) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais.
• Verslo liudijimus įsigiję asmenys draudžiasi pensijų socialiniu draudimu. Jie valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į valstybinio socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustaisiais socialiniu draudimu) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais.

Asmenys, draudžiami socialiniu draudimu dėl jų socialinio statuso ypatybių

• Nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu.
• Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki trejų metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
• Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį neįgalų asmenį (teikiantys pagalbą namuose šiam neįgaliam asmeniui), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.
• Profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) siųsti į profesinį mokymą ar profesinę reabilitaciją, – jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje laikotarpiu, taip pat asmenys, kurie mokosi pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigoje ir yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai) arba mokosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ir yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai), arba atlieka karo tarnybą studijuodami karo mokymo įstaigoje (kariūnai), – jų mokymosi ir pratybų laikotarpiu valstybės lėšomis draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu
• Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai valstybės lėšomis draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
• Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys valstybės lėšomis draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
• Gaunantys darbo užmokestį asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose – jų darbo laikotarpiu draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
• Gaunantys darbo užmokestį nuteistieji laisvės atėmimu – jų darbo laiku draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
• Asmenys, atliekantys savanorišką praktiką Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka, savanoriškos praktikos sutarties galiojimo laikotarpiu draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. 

Kas gali draustis savanoriškuoju ligos socialiniu draudimu ligos išmokoms ir motinystės socialiniu draudimu motinystės išmokoms?

Savanoriškuoju ligos socialiniu draudimu ligos išmokoms ir motinystės socialiniu draudimu motinystės išmokoms gali draustis Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų amžiaus, kurie:

• nesukakę senatvės pensijos amžiaus arba nėra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais);
• nedraudžiami išmokoms privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu.

2021 metams patvirtinti tokie valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai*:

* Sveikatos draudimo įmokos tarifas nuo 2013 metų nebetvirtinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, jis tvirtinamas Sveikatos draudimo įstatymu.

Draudėjų nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas – 1,31 procento (terminuotoms darbo sutartims – 2,03 procento).

Šalies bendrasis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas – 0,16 procento.

Keturios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės ir šioms grupėms priskirtų draudėjų mokamų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifai:

• I grupė – 0,14 procento;
• II grupė – 0,47 procento;
• III grupė – 0,7 procento;
• IV grupė – 1,4 procento.

Apdraustojo bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų 19,5 proc. dydžio tarifas ir jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims:

• pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento;
• ligos socialiniam draudimui – 2,09 procento;
• motinystės socialiniam draudimui – 1,71 procento;
• sveikatos draudimui – 6,98 procento.

Savarankiškai dirbančių asmenų pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifai:

• pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento;
• ligos socialiniam draudimui – 2,09 procento;
• motinystės socialiniam draudimui – 1,71 procento;
• nedarbo socialiniam draudimui – 1,31 procento.

Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai asmenų draudimui valstybės biudžeto lėšomis:

• pensijų socialiniam draudimui – 8,72 procento;
• ligos socialiniam draudimui – 2,09 procento;
• motinystės socialiniam draudimui – 1,71 procento;
• nedarbo socialiniam draudimui – 1,31 procento;
• nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui ( I grupė – 0,14 procento; II grupė – 0,4 procento; III grupė – 0,7 procento; IV grupė – 1,4 procento).

Vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis – 1352,7 euro.

Socialinis draudimas – tai kartų solidarumo principu pagrįsta sistema

Mokėdami įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui dabar, išėję į pensiją, tapę neįgaliais, susirgę, sulaukę kūdikio, netekę sutuoktinio iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Jūs gausite materialinę pagalbą.

Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas, jūs remiate ne tik savo artimuosius, bet ir visus Lietuvos pensininkus, sergančiuosius, neįgaliuosius, kitus, gaunančius išmokas, žmones, tačiau nenuskriaudžiate ir savęs, kadangi tuo užsitikrinate ir saugią ateitį sau.