Analoginiai signalai ir jų charakteristikos
1. Analoginiai signalai
1.3. Dažninė signalo išreiškimo forma
Bendroji dažninė signalo išraiškos forma yra signalo spektrinė charakteristika S(jω) – jo laikinės išraiškos x = f (t) Furjė atvaizdas:
Signalo spektrinė charakteristika priklauso nuo jo struktūros ir informacinio parametro kitimo ypatumų. Dažniausiai pasitaiko tolydiniai signalų spektrai (3 pav., d). Atskiru atveju, kai signalas yra periodinė laiko funkcija, jo spektras yra diskretinis (3 pav., b): tokio signalo Furjė atvaizdas tampa Furjė eilute, išreiškiančia signalą sudarančias harmonines dedamąsias.
Signalo spektrinis diapazonas, apibūdinamas signalo spektro S(ω) = |S(jω)| kraštinėmis vertėmis ωž ir ωa bei dažnių juostos pločiu Δω= ωа – ωž (3 pav., a). Ribinis aukštasis dažnis ωa būdingas visiems realiems signalams, nes joks realus fizinis dydis negali kisti be galo greitai. Ribinis žemasis dažnis ωž gali būti lygus nuliui, kai signalas turi nuolatinę dedamąją.
Ribiniai signalo parametrai Xmin , Xmm , ωž ir ωa , apibūdinantys signalo amplitudės ir dažnių kitimo intervalus, vertinami parenkant ar projektuojant bet kokius analoginių signalų apdorojimo įtaisus, tarp jų ir stiprintuvus.
3 pav. Analoginių signalų spektrai S(ω) = |S(jω)|: a – tolydinis ir b – diskretinis